karolina 2006-08-22

Tėviškės prisiminimai

Ten saulė leidžias kitaip, negu kitur
Ir teka nuostabiai: rausvai nudažo dangų.
Vėjelis dvelkia švelniai,aš jaučiu vsur
Palaimą didžią ir šį džiaugsmą brangų.

Didi klevai ir beržas jųjų brolis
Priglaudžia mus po lapais nuostabiais,
Sula pagirdo, rodos ligi šiolei
Mes girdime žodžius, juos kalbant išdidžiai.

Girdėdavom ošimą, suprasdavom jų kalbą,
Jie buvo mūs draugai ir mokytojai mūsų.
Ir prieglauda gaivi, mūs Tėviškės pagalba,
Prie jų suklaupę, išmokom:"Tėve mūsų"

Marijos koplytėlė viename kabėjo,
Prie jos praleidom daugel vakarų.
Gyvenimo kely Marija mus lydėjo,
Telydi Ji iki gyvenimo dienų.

Aplink Guivėnų miškas,
O netoliese šatrija didžiavos.
širdy išliko viskas:ir ąžuolas storasis
Irgandro lizdas, pievos, kur žaliavo.

Liko tik prisiminimai, kuriuos širdis užrašė.
Nebėra nieko, tik šatrija puikuojas.
Gerai, kad ji mums primena mūs kraštą
Ir dar širdis mums praeitį dainuoja.